Kai kurie iš mano skaitytojų gali prisiminti mano Veni Creator Spiritus Op. 1 (2007) vargonams. Vakar aš truputėlį jį patrumpinau ir aranžavau mišriam chorui su vargonais tam, kad vargonininkai, dirbantys su chorais, galėtų jį panaudoti.
Kaip Italijos vėlyvojo Renesanso ir ankstyvojo Baroko vargonų kompozitoriai grodavo gamas? Tikrai ne taip, kaip yra įprasta moderniais laikais: 1-2-3-1-2-3-4-5. Jie naudodavo sistemą, kuri yra žinoma šiandien kaip Porinė pirštuotė. Įvairiose Europos Baroko vargonų mokyklose ji būdavo skirtinga.
Italijoje ji reiškė, kad akcentuotos natos stipresnėse takto dalyse turėtų būti grojamos "gerais" pirštais 2 ir 4 kiekvienoje rankoje. Tokiu būdu gamos pirštuotė galėtų atrodyti taip: 2-3-4-3-4-3-4-3-4 (d.r. aukštyn ir k.r. žemyn) arba 4-3-2-3-2-3-2-3-2 (d.r. žemyn ir k.r. aukštyn). Toks kūrinys ir yra šios dienos skaitymui iš lapo: vargonininko ir kompozitoriaus iš Venecijos Andrea Gabrieli (1532-1585) Intonazione del Primo Tono (psl. 3) iš įvairių italų, vokiečių, olandų ir anglų kompozitorių kūrinių kolekcijos "Liber Fratrum Cruciferorum Leodiensium" (1617 arba anksčiau). Intonacijos tais laikais būdavo naudojamos supažindinti su derme prieš atliekant chorinį ar šiaip polifoninį kūrinį. Kompozicija pirmame tone paprasčiausiai susideda iš D Dorinės dermės su kadencijomis a dermėje (3-2-2), F dermėje (3-3-4) ir d dermėje (3-5-1). Kaip įprasta, pabaigoje yra plagalinis papildymas (šešta eilutė). Pagrokite šitą Intonaciją su porine pirštuote, naudodami artikuliuoto legato štrichą (palikdami mažyčius tarpus tarp natų). Pastebėkite, kaip grojimas pakaitomis "gerais" ir "blogais" pirštais sukuria švelnius akcentus ant stipresniųjų natų. Neatkelkite pirštų nuo klavišų ir juos spauskite galuose (ne per arti diezų). Trijų balsų kūrinyje, parašytame be pedalų, pavyzdžiui, choraliniame preliude arba fugoje, vidurinis balsas kartais yra rašomas arčiau soprano, o kartais - arčiau boso. Todėl šis balsas migruoja iš vienos rankos partijos į kitą ir būna grojamas tai dešine, tai kaire ranka.
Legato stiliaus kūrinyje, sukurtame maždaug po 1800 metų, tai yra nelengva padaryti - reikia naudoti tikslią pirštuotę ir žiūrėti, kad vidurinis balsas išliktų sklandus ir melodiškai bei ritmiškai nesudarkytas. Būtent toks kūrinys yra šiandienos skaitymui iš lapo: garsusis Schmucke dich, o liebe Seele, Op. 122, Nr. 5 (1896), kurį parašė Johannesas Brahmsas (1833-1897), XIX a. vėlyvasis vokiečių romantikas. Įdomu, kad tokia švelni kompozicija (psl. 18), kartu su kitais 10 nuostabių choralinių preliudų buvo sukurti likus tik vieneriems metams iki kompozitoriaus mirties. Dažniausiai sutinkama ritminė vertė šiame kūrinyje yra šešioliktinė nata. Todėl reikia sutrumpinti šešioliktine nata pakartotas ketvirtines viršutiniame balse, kuris turi choralinę melodiją, ir paversti jas aštuntinėmis su tašku su šešioliktinėmis pauzėmis. Jeigu jums trys labai savarankiškos linijos yra per sudėtingos tam, kad sugrotumėte jas visas kartu, pagrokite tik atskirus balsus lėtame tempe (ypač šį vidurinį balsą). Įsitikinkite, jog visos partijos būtų grojamos sklandžiu legato štrichu. Norėdami tai pasiekti, naudokite pirštų keitimo techniką. Kompozitoriai, kurie gyveno po Johanno Sebastiano Bacho kartais norėdavo atiduoti duoklę savo žymiajam Meistrui ir naudodavo jo harmonines, melodines, ritmines ar polifonines idėjas savo kūriniuose. Kitas būdas perteikti jo palikimą ateities kartoms yra panaudoti jo vardą pačioje kompozicijoje. Tai, žinoma, pradėjo pats Bachas, tarp kitų atvejų, panaudojęs savo vardą paskutiniame Fugos Meno Kontrapunkte.
Pasirodo, kad šios keturios raidės B (si bemol)-A (la)-C (do)-H (si) gali būti labai sėkmingai panaudotos fugos temai. Šie garsai sudaro kylančią chromantinę sekvenciją, jie gali būti apversti, susmulkinti, sustambinti, grojami kanonu, harmonizuojami daugybe būdų ir pateikiami įvairiuose balsuose ir tonacijose. Būtent toks kūrinys šios dienos skaitymui iš lapo yra Chromatinė Fuga B-A-C-H tema, kurią parašė Johannas Christianas Bachas (1735-1782), jauniausias Johanno Sebastiano sūnus. Ji gali būti taip pat sėkmingai atlikta fortepijonu, kaip ir vargonais, nes neturi pedalų partijos. Pagrokite šią fugą labai lėtai, nes ji yra nepaprastai chromatinė. Siekite artikuliuoto legato štricho. Įdomu yra tai, jog nors kūrinys yra parašytas F-dur tonacijoje, trečio puslapio pabaigoje kadencija baigiasi c-moll tonacijoje (pusinė autentinė kadencija). Ši fuga taip pat jums bus harmoninis iššūkis, nes įvairios sekvencijos nuves jus į tolimas ir nelauktas tonacijas. Trelius pedalais yra gana sudėtinga atlikti viena koja (priekis-kulnas-priekis-kulnas ir t.t.) - čiurna įsiveržia ir judesiai pasidaro nesklandūs. Vienas svarbiausių XX a. vargonininkų ir kompozitorių, meistras prancūzas Marcelis Dupre rašė, kad tobulos vargonų pedalų technikos paslaptis yra čiurnos lankstumas. Ši mintis taip pat tinka ir grojant trelius pedalais.
Taigi, kaip išsivystyti šį lankstumą? Žinoma, grojant gamas ir arpedžio pedalais visose tonacijose per vieną ir dvi oktavas. Be to, tam irgi tiks šios dienos skaitymo iš lapo pratimas. Tai yra Etiudas Nr. 1 iš 12 Etiudų solo pedalams, kuriuos apie 1865 metus sukūrė prancūzų Romantizmo kompozitorius Charles-Valentine Alkanas (1813-1888). Be trelių, šiame etiude taip pat rasite kylančių ir krintančių arpedžio figūras. Saugumo sumetimais, grodami šį kūrinį, avėkite vargonininkų batus su 2-3 cm kulnais, lygiais plonais padais ir siauroku, bet ne per ilgiu priekiu. Pasirinkite ypač lėtą tempą ir siekite gražaus legato štricho. Nepamirškite pakeisti poziciją pedalų klaviatūros kraštuose, atsispirdami priešinga koja. Įdomu yra tai, kad pedalų partija ketvirtoje eilutėje nusileidžia žemiau C natos, o tai yra žemiausia nata daugumoje vargonų. Moderniais vargonais, tos eilutės antrą ir trečią taktus grokite viena oktava aukščiau. Vakar Baltijos kelio 25-mečio proga VU Šv. Jonų bažnyčioje koncertą "Lietuvos vargonų muzika". Koncerto programa buvo:
7 šokiai iš Senovinės vargonų tabulatūros (XVII a., anonimas): Dance I-Galliard-Dance II-Chorea- Dance III-Alia-Saltarella Juozas Naujalis (1869-1934): Preliudas G-dur Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875-1911) Fuga cis-moll ir Fuga c-moll „Kyrie eleison“ Vidas Pinkevičius (g. 1976): Tema ir 4 variacijos pagal choralą „Meinen Jesum lass‘ ich nicht“, Op. 2 (2007) „Veni Creator Spiritus“, Op. 3 (2010) Andantino, Op. 4 (2010) 2 modaliniai preliudai M.K.Čiurlionio temomis, Op 10 (2013): Preliudas in C ir Preliudas in D M.K.Čiurlionis: Kanonas As-dur ir Pastoralė Des-dur V.Pinkevičius: Tokata M.K.Čiurlionio temomis, Op. 5 (2011) Po koncerto užlipę klausytojai stebėjosi vargonų galybe bei klausė, koks kūrinys buvo panašus į Nintendo žaidimo garsus (dešinės rankos partija mano Andantino). Kai kurių klausytojų nuomone, iš visos programos, tais vargonais gražiausiai skambėjo Naujalio Preliudas G-dur, o mano Modalinis preliudas in D buvo gražesnis ausiai negu bliuzo dermėje sukurtas aktyvus ir aštrus in C. Jeigu jūs buvote koncerte, įrašykite savo įspūdžius komentaruose. Besibaigiančios vasaros proga, norėčiau pažymėti savo skaitytojus, kurie vienaip ar kitaip yra susiję su vargonais ir jų muzika.
Jeigu turite gražią nuotrauką, kurią norėtumėte atsiųsti galimam publikavimui šioje svetainėje, tai galite padaryti čia. Atsakykite į klausimą, kodėl jums patinka vargonai ir jų muzika ir sužinokite, kaip atsakė kiti. Apklausa: atsakykite į klausimą, ar jūs pažįstate natas ir sužinokite, kaip atsakė kiti (apklausoje kol kas dalyvavo 263 žmonės).
Ar norėtumėte mokėti nustatyti akordus bet kokiame muzikos kūrinyje? Vieni sako, kad tai - ne man, tai tik - profesionalams. Kiti - kad tai labai nuobodu.
Pasirodo, kad tai ne tik smagu, bet ir nesunku. Tereikia atkreipti dėmesį į 3 dalykus: 1. Kūrinio tonaciją: pagal prieraktinius ženklus ir pastoviuosius gamos laipsnius. 2. Akordo garsų laipsnius: I-III-V - tonika, IV-VI-I subdominantė, V-VII(minore - paaukštintas) -II - dominantė ir pan. 3. Akordo apvertimą: apvertimai nustatomi pagal tai, koks akordo tonas yra žemiausias (kvintakorde - apatinis, sekstakorde - vidurinis, kvartsekstakorde - viršutinis) ir pan. Sudėkite šią dėlionę ir pabandykite nustatyti akordą. Pavyzdžiui, pirmame takte, pirmas akordas yra tonika, nes tonacija yra d-moll (turi 1 bemolį prie rakto ir bose yra I gamos laipnis). Be to, išdėsčius visus garsus iš eilės (ir atėmus dublikatus) gausime I-III-V gamos laipsnius. Tikslus pavadinimas - tonikos kvintakordas (T5), nes apatinis tonas yra žemiausias. Nustatykite, koks akordas yra ketvirtame takte ir įrašykite savo atsakymą komentaruose. PS Pagalvojau, kodėl mokytis pažinti akordus yra taip smagu? Gal todėl, kad mokomės naujos kalbos (muzikos kalbos)? Muzikinė kalba peržengia žodinės kalbos ribas ir ja galima bendrauti muzikos garsais ir kurti bet kokias muzikines istorijas. |
Norite groti vargonais, bet nepažįstate natų? Atsisiųskite 4 vargonavimo pamokas.
Neturite vargonų? Ne bėda - atsispausdinkite tikro dydžio vargonų klaviatūras ir pedalus ir praktikuokitės namie. Ar turite gražią nuotrauką?Jeigu turite gražią nuotrauką, kurią norėtumėte atsiųsti galimam publikavimui šioje svetainėje, tai galite padaryti čia.
Autoriai |