Kaip Italijos vėlyvojo Renesanso ir ankstyvojo Baroko vargonų kompozitoriai grodavo gamas? Tikrai ne taip, kaip yra įprasta moderniais laikais: 1-2-3-1-2-3-4-5. Jie naudodavo sistemą, kuri yra žinoma šiandien kaip Porinė pirštuotė. Įvairiose Europos Baroko vargonų mokyklose ji būdavo skirtinga.
Italijoje ji reiškė, kad akcentuotos natos stipresnėse takto dalyse turėtų būti grojamos "gerais" pirštais 2 ir 4 kiekvienoje rankoje. Tokiu būdu gamos pirštuotė galėtų atrodyti taip: 2-3-4-3-4-3-4-3-4 (d.r. aukštyn ir k.r. žemyn) arba 4-3-2-3-2-3-2-3-2 (d.r. žemyn ir k.r. aukštyn).
Toks kūrinys ir yra šios dienos skaitymui iš lapo: vargonininko ir kompozitoriaus iš Venecijos Andrea Gabrieli (1532-1585) Intonazione del Primo Tono (psl. 3) iš įvairių italų, vokiečių, olandų ir anglų kompozitorių kūrinių kolekcijos "Liber Fratrum Cruciferorum Leodiensium" (1617 arba anksčiau).
Intonacijos tais laikais būdavo naudojamos supažindinti su derme prieš atliekant chorinį ar šiaip polifoninį kūrinį. Kompozicija pirmame tone paprasčiausiai susideda iš D Dorinės dermės su kadencijomis a dermėje (3-2-2), F dermėje (3-3-4) ir d dermėje (3-5-1). Kaip įprasta, pabaigoje yra plagalinis papildymas (šešta eilutė).
Pagrokite šitą Intonaciją su porine pirštuote, naudodami artikuliuoto legato štrichą (palikdami mažyčius tarpus tarp natų). Pastebėkite, kaip grojimas pakaitomis "gerais" ir "blogais" pirštais sukuria švelnius akcentus ant stipresniųjų natų. Neatkelkite pirštų nuo klavišų ir juos spauskite galuose (ne per arti diezų).
Italijoje ji reiškė, kad akcentuotos natos stipresnėse takto dalyse turėtų būti grojamos "gerais" pirštais 2 ir 4 kiekvienoje rankoje. Tokiu būdu gamos pirštuotė galėtų atrodyti taip: 2-3-4-3-4-3-4-3-4 (d.r. aukštyn ir k.r. žemyn) arba 4-3-2-3-2-3-2-3-2 (d.r. žemyn ir k.r. aukštyn).
Toks kūrinys ir yra šios dienos skaitymui iš lapo: vargonininko ir kompozitoriaus iš Venecijos Andrea Gabrieli (1532-1585) Intonazione del Primo Tono (psl. 3) iš įvairių italų, vokiečių, olandų ir anglų kompozitorių kūrinių kolekcijos "Liber Fratrum Cruciferorum Leodiensium" (1617 arba anksčiau).
Intonacijos tais laikais būdavo naudojamos supažindinti su derme prieš atliekant chorinį ar šiaip polifoninį kūrinį. Kompozicija pirmame tone paprasčiausiai susideda iš D Dorinės dermės su kadencijomis a dermėje (3-2-2), F dermėje (3-3-4) ir d dermėje (3-5-1). Kaip įprasta, pabaigoje yra plagalinis papildymas (šešta eilutė).
Pagrokite šitą Intonaciją su porine pirštuote, naudodami artikuliuoto legato štrichą (palikdami mažyčius tarpus tarp natų). Pastebėkite, kaip grojimas pakaitomis "gerais" ir "blogais" pirštais sukuria švelnius akcentus ant stipresniųjų natų. Neatkelkite pirštų nuo klavišų ir juos spauskite galuose (ne per arti diezų).